Meteoroidai

Meteorų lietus

Kiekvienas esame girdėjęs tokias sąvokas kaip meteoras, meteoritas, ir kiek rečiau, ugnies kamuolys bei bolidas. Tačiau ne kiekvienas sugebėtų paaiškinti kas tai yra. Tad kas yra šie kosminiai kūnai ir kuo jie skiriasi?

Pradėkime nuo to, jog visi prieš tai mano išvardinti objektai yra meteoroidai. 

Bolidas

Meteoroidai tai aplink Saulę ar kitą žvaigždę skriejantys mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių dešimčių metrų) kietieji kūnai. Paprastai kalbant, meteoroidais vadinami mažesni nei metro dydžio akmenukai, skrajojantys kosmose. Jie yra kometų liekanos ar asteroidų nuolaužos. Meteoroidų yra labai daug, tada į atmosferą jie įlekia ganėtinai dažnai. Tipiniai įlėkimo į atmosferą greičiai matuojami dešimtimis kilometrų per sekundę. Tokiu greičiu judantis akmenukas prieš save suspaudžia orą, tas įkaista ir pradeda akmenį garinti. Aplink krentantį objektą susidaro ugnies kamuolys. Jis bendru atveju vadinamas meteoru. Priklausomai nuo meteoroido dydžio, meteoro šviesis yra nevienodas. Labai ryškūs meteorai turi ir kitokius pavadinimus. Grubiai tariant, jei meteoras yra ryškesnis nei planetos, jis vadinamas ugnies kamuoliu. Yra ir ne toks grubus apibrėžimas – meteoras, kurių regimasis ryškis, jiems esant zenite ( zenitas tai aukščiausias dangaus sferos taškas ), yra mažesnis nei -3 (mažesnis ryškis reiškia šviesesnį objektą). 

Meteoras

Tam tikromis naktimis meteorų pagausėja. Toks reiškinys, kai tą pačią kiekvienų metų naktį sužimba tūkstančiai meteorų, vadinamas meteorų lietumi. Skriedama aplink Saulę, kometa per visą savo orbitą palieka dulkių pėdsaką, sukelianti meteorų srautą. Žemei susidūrus su tokių dulkių spiečiumi, stebimas kasmetinis meteorų lietus. Numanoma, kad kasmet įvyksta apie pusę milijono ugnies kamuolių, bet dauguma jų nebūna užfiksuojami dėl netinkamų stebėjimo sąlygų arba įvykio vietų; pernai užfiksuota kiek daugiau nei pusketvirto tūkstančio ugnies kamuolių.

Meteoritas

 Patys ryškiausi ugnies kamuoliai dar vadinami bolidais , bet griežto jų ryškio apibrėžimo nėra. Krentant bolidui matomas ugnies kamuolys bei ilgas dūmų pėdsakas. Dauguma jų sužimba 90 - 120 km aukštyje, o užgęsta 40 - 20 km aukštyje. Kartais jie sprogsta atmosferoje. Tik bolidai ar jų skeveldros gali pasiekti Žemę, nes jie nespėja išgaruoti kol praranda kosminį greitį maždaug 30 - 10 km aukštyje. Po to meteroido likutis krenta kaip paprastas kūnas. Dideli (tūkstančių tonų) bolidai trenkiasi į Žemę dar nepraradę kosminio greičio.
O meteoritai tai kietos meteoritų  liekanos, praskriejusios planetos ar paly­dovo atmosferą ir nukritusios ant paviršiaus. Per visą Žemės istoriją meteoritai nuolatos krito ant žemės paviršiaus. Kai kurie šių kritimų buvo katastrofiški, o kai kurie meteoritų kritimai nepadaro jokios žalos, nes didžioji jų masės dalis sudega atmosferoje. Tik dideli meteoritai palieka susidūrimo žymes – kraterius (astroblemas). Didžiausias kada nors rastas meteoritas svėrė 60 tonų. Šis meteoritas yra  Nambijoje, Grootfonteino miesto pakraštyje, pavadintas Hoba fermos, kurioje buvo rastas, vardu (Habos meteoritas).

Didžiausias į žemę nukritęs meteoritas